Viskas apie lunatizmą: priežastys, simptomai ir gydymo būdai

Ar kada nors pabudote ant sofos su įjungtomis šviesomis, nors tikrai užmigote lovoje? O gal esate matę savo kambario draugą naktį vaikštinėjantį stiklinėmis akimis, murmėjantį ir klaidžiojantį be jokios aiškios priežasties? Jei kitą rytą jis nieko neprisiminė, tikėtina, kad susidūrėte su lunatizmu.

Maždaug 2,5 % suaugusiųjų patiria lunatizmo epizodus, tačiau šis reiškinys vis dar nėra iki galo suprastas. Geros naujienos yra tai, kad yra būdų, kaip sumažinti jo dažnį ir padėti sau ar artimiesiems ramiau išsimiegoti.

Kas yra lunatizmas?

Lunatizmas – tai parasomnija, priklausanti miego sutrikimų grupei, kai žmogus atlieka įvairius veiksmus būdamas gilaus miego fazėje. Mediciniškai jis vadinamas somnambulizmu, o jo metu žmogus gali vaikščioti, kalbėti, netgi atlikti įprastas užduotis, nors iš tiesų tebemiega.

Dažniausiai lunatizmas pasireiškia vaikams – nuo 3 iki 15 % jų patiria epizodus, tačiau dauguma išauga šį sutrikimą iki paauglystės. Suaugusiesiems lunatizmas pasitaiko rečiau, tačiau gali būti susijęs su įvairiais veiksniais, pavyzdžiui, miego trūkumu ar stresu.

Naktį lunatikuojantis žmogus gali atrodyti pabudęs – jo akys dažnai būna atmerktos ir „stiklinės“, tačiau ryte jis paprastai neprisimena, kas nutiko. Kai kurie lunatikai tiesiog sėdi lovoje, kalba arba klaidžioja po namus, tačiau būna ir atvejų, kai žmonės gamina maistą, išeina į lauką ar net vairuoja automobilį. Dėl to svarbu sukurti saugią aplinką ir imtis priemonių, kad išvengtumėte pavojingų situacijų.

Kas sukelia lunatizmą?

Mokslininkai mano, kad lunatizmas gali būti paveldimas – jei jūsų šeimoje yra buvę atvejų, tikimybė, kad ir jūs tai patirsite, yra didesnė. Be to, jį gali sukelti ar sustiprinti šie veiksniai:

• Miego trūkumas – neišsimiegojus smegenys patiria didesnį stresą ir gali nesugebėti tinkamai perjungti miego fazių.
• Stresas ir nerimas – emocinis pervargimas gali sutrikdyti natūralų miego ciklą.
• Alkoholis ar tam tikri vaistai – raminamieji, migdomieji ir net kai kurie antihistamininiai vaistai gali paskatinti lunatizmą.
• Miego sutrikimai – pavyzdžiui, obstrukcinė miego apnėja gali prisidėti prie lunatizmo epizodų.

Jei lunatizmas pasireiškia suaugus, svarbu pasikonsultuoti su miego specialistu – kartais jis gali būti susijęs su rimtesnėmis sveikatos problemomis.

Kaip sumažinti lunatizmą?

Deja, vieno konkretaus lunatizmo gydymo nėra, tačiau geresni miego įpročiai gali padėti jį kontroliuoti. Štai keli patarimai, kurie gali padėti sumažinti epizodų dažnumą:

• Laikykitės pastovaus miego režimo – eikite miegoti ir kelkitės tuo pačiu metu, net savaitgaliais.
• Išvenkite miego trūkumo – stenkitės miegoti bent 7–9 valandas per naktį.
• Atsipalaiduokite prieš miegą – raminančios veiklos, tokios kaip šilta vonia, knygos skaitymas ar meditacija, gali sumažinti streso lygį.
• Venkite alkoholio ir stiprių vaistų – jie gali sutrikdyti miego kokybę.

Be to, jei lunatikuojate ar gyvenate su žmogumi, kuris lunatikuoja, svarbu sukurti saugią aplinką:

• Užrakinkite duris ir langus – kad išvengtumėte netikėto išėjimo iš namų.
• Pašalinkite pavojingus daiktus – kad sumažintumėte riziką susižeisti.
• Nenaudokite dviaukštės lovos – lunatikui gali kilti pavojus nukristi.

Ką daryti, jei jūsų partneris lunatikuoja?

Egzistuoja mitas, kad niekada negalima pažadinti lunatiko, tačiau iš tiesų, jei žmogus kelia pavojų sau ar kitiems, geriau jį švelniai pažadinti arba tiesiog nukreipti atgal į lovą. Tačiau būkite atsargūs – lunatikas gali būti sutrikęs arba net agresyvus (nors pabudęs to neprisimins).

Jei lunatizmas tampa dažnas ir kelia problemų, verta kreiptis į miego specialistą, kuris gali atlikti išsamesnį tyrimą ir pateikti rekomendacijas.

Lunatizmas gali atrodyti keistas ar net bauginantis, tačiau su tinkamomis priemonėmis jį galima valdyti. Jei norite susikurti ramią ir jaukią miego aplinką, rinkitės kokybišką patalynę iš Savashome elektroninės parduotuvės – nes kokybiškas miegas prasideda nuo tinkamos aplinkos.