Sapnų mokslas: Kas slepiasi mūsų pasąmonėje

Šimtmečiai spėliojimų: kodėl mes sapnuojame?

Nuo senovės graikų iki Zigmundo Froido – žmonės visada bandė suprasti, kodėl sapnuojame ir ką tai reiškia. Vieni manė, kad sapnai yra dievų žinutės, kiti – kad tai mūsų pasąmonės atspindys. Tačiau mokslininkai šią paslaptį tirti pradėjo gana neseniai, nes anksčiau paprasčiausiai nebuvo būdų tiksliai išmatuoti, kas vyksta mūsų smegenyse miego metu. Laimei, šiandien, pasitelkus pažangias technologijas ir smalsumą, tyrėjai vis labiau priartėja prie atsakymo į klausimą: kodėl mes sapnuojame?

REM miegas – vartai į sapnų pasaulį

Pirmasis didelis proveržis sapnų tyrimuose įvyko 1952 m., kai Čikagos universiteto mokslininkai Eugene'as Aserinsky ir Nathanielis Kleitmanas, stebėdami Eugene'o sūnaus miegą, atrado greitų akių judesių (REM) miego fazę. Ši miego fazė prasideda praėjus maždaug valandai po užmigimo ir per naktį kartojasi kelis kartus. Įdomu tai, kad per REM miegą smegenys būna beveik tokios pat aktyvios, kaip ir būdravimo metu. Tai reiškia, kad apie 20 % mūsų nakties miego – arba maždaug dvi valandas – praleidžiame sapnuodami.

Ar sapnai padeda mokytis? Tetris eksperimentas

Harvardo mokslininkas Robertas Stickgoldas nusprendė išsiaiškinti, ar sapnai gali padėti įsisavinti naują informaciją. Jo pasirinktas metodas buvo gana neįprastas – Tetris žaidimas. Tyrime dalyvavo trys grupės: patyrę žaidėjai, naujokai ir amnezijos kamuojami žmonės. Rezultatai buvo stulbinantys – 60 % dalyvių teigė, kad sapnavo krentančias Tetrio figūras, o tie, kurie sapnavo žaidimo elementus, vėliau žaidė geriau nei tie, kurie nieko neatsiminė. Tai rodo, kad mūsų smegenys per sapnus gali apdoroti naują informaciją ir padėti ją įtvirtinti.

Sapnai ir emocijos: ar miegas padeda įveikti stresą?

Berklio universiteto mokslininkai tyrė, kaip miegas veikia mūsų emocijas. Eksperimente dalyviai vertino įvairias emocijas atspindinčias veido išraiškas – po to pusė jų miegojo, o kita pusė liko nemiegojusi. Rezultatai aiškūs: tie, kurie miegojo ir pasiekė REM fazę, jautriau reagavo į teigiamas emocijas ir mažiau į neigiamas, pavyzdžiui, pyktį ar baimę. Tai įrodo, kad kokybiškas miegas padeda geriau susidoroti su stresu, o miego trūkumas gali padaryti mus irzlesnius ir jautresnius neigiamoms emocijoms.

Iš kur atsiranda keisčiausi sapnai?

Kartais sapnai būna tokie ryškūs ir keisti, kad atrodo kaip iš fantastinio filmo – su mistinėmis būtybėmis, nelogiškais siužeto vingiais ir kitomis siurrealistinėmis detalėmis. Bet kodėl taip nutinka? 2010 m. mokslininkai, naudodami magnetinio rezonanso tyrimus, nustatė, kad kuo aktyvesnės yra amigdala ir hipokampas, tuo ryškesni, emocingesni ir keistesni būna sapnai. Tai reiškia, kad sapnuose mūsų smegenys ne tik perdirba dienos įspūdžius, bet ir sujungia juos su gilesniais prisiminimais bei emocijomis.

Sapnai – tai ne tik paslaptingas mūsų pasąmonės pasaulis, bet ir svarbi emocinės bei pažintinės sveikatos dalis. Jei norite dar kokybiškesnio poilsio ir dar įdomesnių sapnų, pasirūpinkite jaukia ir patogia miego aplinka. Savashome siūlo platų kokybiškos patalynės pasirinkimą, kuris leis jums mėgautis ramiu ir atpalaiduojančiu miegu kiekvieną naktį.